- skučiulė
- skučiùlė sf. (2) NdŽ, Šl, Jnš, Gsč, Lnkv, Lg, Rz, Rd; G109 žr. skutulė 1: Piemens pietai – medinė skučiùlė taukų, varškės, sviesto Grz. Išleisdavai, įdėdavai į kašelę duonos, ten skučiulė̃lę kokią a taukų, a ten sviesto Mšk. Sudužo skučiùlei antvožas – netvirto medžio Grz. Ta [abrinakių] akis esanti toki didelė kai abrinė, vogonė, skučiulė LMD(Sln). ^ Tetule, tavo nosis kaip skučiulė LTsV842.
Dictionary of the Lithuanian Language.